- Sozialpädagogik
- socialinė pedagogika statusas T sritis švietimas apibrėžtis Pedagogikos mokslo disciplina, tirianti aplinkos veiksnių valdymą asmenybės visuomeninio auklėjimo tikslais. Pagrindinės socialinės pedagogikos kategorijos – profilaktika ir kompensacija. Socialinės pedagogikos terminą 1834 m. įvedė vokiečių pedagogas F. A. Dystervėgas. Žymiausi jos sistemos kūrėjai yra E. Diurkheimas (1858–1917) Prancūzijoje, P. Natorpas (1854–1924) ir P. Bartas (1858–1922) Vokietijoje, Dž. Diujis (1859–1952) JAV. Daugelis pedagogų mano, kad pedagogika apskritai yra visuomeninė disciplina (mokslo šaka), todėl socialinė pedagogika nereikalinga. Kaip pedagogikos ir sociologijos sandūros mokslas išskiriama auklėjimo sociologija (pedagoginė sociologija), kurią bandoma priskirti prie pedagogikos mokslų, o auklėjimo sociologija (pedagoginė sociologija) šiuo metu plėtojama kaip sociologijos šaka. Lietuvių pedagogas J. Vabalas-Gudaitis (1881–1955) sukūrė socialinės sąveikos pedagoginę sistemą (1929), J. Vaitkevičius parašė veikalą „Socialinės pedagogikos bruožai“ (1988). atitikmenys: angl. social pedagogy vok. Sozialpädagogik rus. социальная педагогика ryšiai: dar žiūrėk – sąveikos pedagogika
Enciklopedinis edukologijos žodynas. 2007.